- varžtelis
- varžtẽlis sm. (2)
1. DŽ, NdŽ nedidelis įsukamas sraigtelis su galvute: Viršum varžtų užmaunama lentelė su siauru grioveliu, kurią varžteliais galima nuleisti arba pakelti rš. Siūlas eina tarp dviejų plokštelių, prispaustų spyruokle ir priveržtų varžteliu rš.
2. DŽ1 įtaisas muzikos instrumento stygoms įtempti.
◊ [smegenìnėje] trū́ksta porõs varžtẽlių (kam) apie apykvailį, neprotingą žmogų: Giminėje buvo du pusbroliai, kuriems, kaip žmonės sako, smegeninėje trūko poros varžtelių rš. víenas varžtẽlis išklibęs (kam) apie apykvailį žmogų: Man atrodo, kad jums vienas varžtelis gerokai išklibęs J.Gruš.
Dictionary of the Lithuanian Language.